Fizioterapija

FIZIOTERAPINIS KABINETAS

Pacientai nukreipiami gydytojo. Ligonis apklausiamas dėl persirgtų ligų, apžiūrima oda, kad nebūtų bėrimų, oda turi būti švari. Pacientui paaiškinama kokia procedūra paskirta, procedūros trukmė, gydymo kursas. Paaiškinama ką pacientas jaus procedūros metu. Procedūros atliekamos tik pagal gydytojų paskyrimus kuriuose turi būti nurodyta:

• Procedūros pavadinimas;
• Metodika;
• Procedūros laikas;
• Kursas;
• Elektrodų tvirtinimo, daviklių įvedimo ar uždėjimo vieta.

Fizioterapijos kabinete yra šie aparatai:

1. Lazerio kombinuotos terapijos aparatas;
2. Ultragarso aparatas;
3. Elektroterapijos aparatas.
4. Elektomagnetinio lauko aparatas;
5. Magnetiniai terapinai prietaisai ir priedai.
6. Lazerinės magnetinės terapijos prietaisai :

      -     Refleksoterapinis lazeris.

LAZERIOTERAPIJA

Lazeris – tai infraraudoni, raudoni, kintami, pastovūs spinduliai veikiantys į žmogaus biologinius audinius, kraują, biologiškai aktyvius taškus.

GYDYMO POVEIKIS:

• nuskausmina;
• slopina uždegimą;
• mažina kraujagyslių tonusą;
• stimuliuoja imuninius procesus;
• didina mikrofloros jautrumą antibiotikams;
• gerina kraujotaką audiniuose;
• stiprina organizmo atsparumą jonizuojančiai radiacijai.

METODIKOS:

• vietinė;
• refleksogeninių zonų;
• biologiškai aktyvių taškų;

Dozės nuo 10mW iki 60W/cm,

Rėžimas nepertraukiamas arba pertraukiamas.

INDIKACIJOS:

• uždegiminės ligos;
• bronchitai, tonzilitai, bronchinė astma;
• neuritai, radikulitai,
• I - II stadijos širdies nepakankamumas;
• kaulų, raumenų degeneracinės distrofinės ligos;
• ischeminė širdies liga;
• keloidiniai randai;
• trofinės opos;
• artritai, prostatitai, salpingo ovaritai, hemorojus, įtrūkimai.

KONTRAINDIKACIJOS:

• hipotoninės būklės;
• piktybiniai augalai;
• kraujo ligos;
• toli pažengusi aterosklerozė.

LAZERIO IR MAGNETO TERAPIJA

PROCEDŪROS ATLIKIMO INDIKACIJA

Pacientas paruošiamas psichologiškai ir supažindinamas su atliekama technika.

1. Paaiškinama ligoniui kaip pasikloti paklodę ar rankšluostį. Taip pat pasakoma, kad procedūros metu gali jausti dilgčiojimą, šilumą, bet gali ir nieko nejausti. Po procedūros gali svaigti galva, todėl būtina pailsėti.
2. Ligonis atsigula ar atsisėda. Induktoriai apvalūs dedami ant reikiamos vietos per drabužius, gipsą, tvarsčius, ne didesniu kaip 1 - 1,5 cm. atstumu.
3. Paspausti klavišą „tinklas“ užsidega lemputė.
4. Nustatome reikiamą režimą.
5. Nustatome reikalingą laiką.
6. Nustatome reikiamą intensyvumą.
7. Perspėjame ligonį, kad neliesų aparato laidų.
8. Išjungiame aparatą iš tinklo.
9. Induktoriai nuvalomi 70% spiritu.

ELEKTROFOREZĖS ATLIKIMO TAISYKLĖS

1. Procedūra atliekama pagal gydytojo paskyrimus.
2. Pacientas paruošiamas psichologiškai ir supažindinamas su procedūros atlikimo technika.
3. Pacientui paaiškiname kaip atsisėsti ar atsigulti, kaip pasitiesti paklodę (jos yra numeruotos atskirai kiekvienam ligoniui).
4. Paklodę pacientas pasikloja ant kušetės uždengiant ir pagalvę.
5. Paklausiam ar nejautrus medikamentams.
6. Nusiplauname rankas su muilu po tekančiu vandeniu.
7. Pasiimti kiuvetę.
8. Pincetu iš sterilizatoriaus į kiuvelę įsidedam reikalingus tarpiklius.
9. Į taurelę įsipilam reikalingus vaistus (vaistai galioja 10 d. nuo pagaminimo datos atkreipti dėmesį į etiketę ar vaistai reikiamos koncentracijos).
10. Pacientui paaiškinam, kad procedūros metu jis jaus dilgčiojimą, lyg skruzdžių bėgiojimą, kad neskaudės. Paaiškinam, kad neliestų aparato ir laidų. Jei procedūros metu atsirastų nemalonūs pojūčiai, skausmas, kad nekentėtų ir pasakytų tuoj pat.
11. Užpilam vaistus ant tarpiklio ir dedam reikiamoje vietoje. Į tarpiklio kišenėlę dedam reikalingo poliariškumo švino plokštelę (priklausomai nuo vaistu). Prieš tai elektrodai išlyginami, kad būtų lygūs.
12. Elektrodą uždengiam polietileno plėvele ir paklode, ir fiksuojam smėlio maišeliu ar elastiniu bintu.
13. Pacientą užklojam.
14. Įjungiam aparatą į tinklą ir iš lėto keliam srovę iki reikiamo galingumo (pagal jutimą).
15. Pasibaigus procedūros laikui išjungiam srovę, po to ir aparatą iš tinklo.
16. Nuimam elektrodus. švinines plokštelės išlyginam ir dedam į plastmasinį indelį.
17. Pacientui paaiškinam, kad paraudus elektrodų uždėjimo vietoje praeis po 5-6 val.

GALVANIZACIJA

ELEKTROFOREZĖ

Galvanizacija – tai mažo stiprumo, žemos įtampos nuolatinės srovės naudojimas gydymui.

            Dažniau naudojama elektroforezė, t.y. veikimas nuolatine srove ir medikamentų įterpimas. Tai elektroformologinis metodas. Elektroforezės metu į organizmą įterpiami tie medikamentai, kurie disocijuoja į jonus.

Teigiami jonai – katijonai (Kֿ, Naֿ);

Neigiami jonai – anijonai (Clֿ, Jֿ).

Vaistai įterpiami nuo katodo arba nuo anodo, priklausomai nuo jono poliariškumo.

            Katodas – stimuliuojantis, anodas – raminantis.

            Veikimas: elektros srovė į audinius patenka pro prakaito ir riebalines liaukas, odos epidermio plyšius, kraujo ir limfos takais. Geri elektros srovės laidininkai – nervų skaidulos, kraujagyslės. Blogi laidininkai – riebalinis audinys, kaulai. Dozuojama mA/cm², maksimali dozė 0,1 mA/cm²- suaugusiems,0,08 mA/cm² - vaikams. Maksimalus laikas 4 min. Kursas iki 20 procedūrų.

            Poveikis: Vietinis ir bendras.

            Vietinis – hiperemija katodo vietoje.

Bendras – kraujospūdžio mažinimas, audinių trofikos gerinimas, kvėpavimo takų virpamojo epitelio stimuliavimas, mažina kraujyje cholesterolį.

            Metodikos: pagal elektrodų išsidėstymą, poveikio vietą, atlikimo būdą.

            Vietinės metodikos – skersinės, išilginės;

            Refleksinė metodika – kai medikamentai koncentruojami tam tikroje refleksinėje

                     zonoje.

                     Ertminė (endonazalinė).

                     Indikacijos:

1. Lėtiniai uždegiminiai procesai.
2. Hipertoninė ir hipotoninė liga I-II stadija.
3. Periferinės nervų sistemos ligos.
4. Traumos.
5. Virškinamojo trakto ligos.
6. Stomatologinės ligos.
7. Akių ligos.
8. Ginekologinės, urologinės ligos.
9. Neurozės.

ULTRAGARSAS

Tai didelio dažnio išilginės krypties mechaniniai virpesiai, gaunami veikiant kristalus kintama elektros srove, dėl to terpė tai suspaudžiama, tai atpalaiduojama.

            Veikia atvirkštinis pjezoefektas.

               Poveikis:

1. Mechaninis – tai lyg mikromasažas sublasteliniame lygyje. Kinta membranų laidumas, greitėja difuzija ir osmosas, gerėja trofika, spartėje madžiagų apykaita, susidaro jungiamasis audinys.
2. Šiluminis poveikis – kai kaupiasi šiluma ultragarso bangų energiją sugeriančiuose audiniuose. Nuo to gerėja kraujotaka, o tai nuskausmina ir rezorbuoja.
3. Fizinis – cheminis poveikis, kuriuo metu susidaro biologiškai aktyvios medžiagos, kinta pH, fermentinės sistemos, ganglioblokuojantis efektas. Veikiamas jungiamasis audinys, slopinami distrofiniai procesai, gerinamo kaulinio audinio konsolidacija.

Gydymo poveikis:

• Nuskausminantis;
• Priešuždegiminis;
• Spazmolizinis;
• Rezorbuojantis;
• Sąnarių judrumą didinantis (kaulus, raumenis, minkštuosius audinius). Ultragarso ir kūno paviršiaus kontaktui gerinti, oda ištepama vazelinu ar lanolinu. Procedūros trukmė 5 -15 min. Gydymo kursas 15procedūrų. Kursą galima kartoti po 3 mėn. Tą dieną, kai ligonis tiriamas rentgenologiškai, procedūros neskiriamos.
• Dažnai taikoma fonoforezė, kai medikamentai (hidrokortizonas, kalio jodidas, analginas) į audinius įterpiami ultragarsu. Darbo ciklo nuo 25% iki 75%.

Indikacija:

1. Degeneraciniai distrofinai sąnarių ir stuburo pakitimai.
2. Periferinės nervų sistemos ligos ir traumos.
3. Sulėtėjusi kaulų konsolidacija po lūžio.
4. Virškinamojo trakto ligos.
5. Sąauginiai procesai.
6. Gimdos ir jos priedų uždegimas.
7. Uretros, prostatos, sėklidžių uždegimas.