Įvairūs odos dariniai sukelia ne tik estetines, tačiau ir fizines, net psichologines problemas. Juo labiau jei tie dariniai atsiranda matomoje – veido – srityje. Siekiant išvengti diskomforto ir neigiamo poveikio gyvenimo kokybei labai svarbus odos ligų gydymas, ir, prireikus, odos darinių šalinimas.

Atsiradus įvairiems odos dariniams, geriausia pasikonsultuoti su gydytoju dermatovenerologu dėl darinio pobūdžio ir poveikio sveikatai.

Kokie dažniausi odos dariniai?

Odos ir gleivinės ikivėžinės ligos, arba odos prekancerozės.

Tai dažniausiai atrofiniai arba hipertrofiniai odos ir gleivinės pakitimai, kurie dar nėra piktybinio pobūdžio, bet, turi aiškią tendenciją pereiti į vėžį. Odos ir gleivinės prekancerozei atsirasti padeda keletas veiksnių: senatvė, paveldimumas, bet koks mechaninis, terminis, spindulinis ar cheminis dirginimas.

Leukoplakijos arba leukokeratozės.

Jos linkusios suvėžėti. Tai pavieniai ar dauginiai gleivinės ir pusiau gleivinės lėtinio uždegimo su epitelio ragėjimu ir degeneracija židiniai. Jos dažniausiai lokalizuojasi ant lūpos, paprastai apatinės, dantenų, skruostų gleivinės, vyrų ir moterų lytinių organų pusiaugleivinėje. Leukoplakijos priežastys gali būti įvairios. Lūpų leukoplakija gali atsirasti kaip aktininio ar liaukinio cheilito padarinys. Lytinių organų srityje leukoplakija vyrams būna varpos galvutėje, o dažnai ir apyvarpės vidiniame sluoksnyje. Toks balanitas pasitaiko net palyginti jauniems vyrams. Leukoplakijas reikia skirti nuo karcinomos (yra infiltracija), o lūpose esančias – nuo raudonosios kerpligės ir žvynelinės.

Aktininė keratozė.

Tai taip pat skiriama ikivėžinėms ligoms. Nuo saulės, vėjo, šalčio per ilgesnį laiką dažniausiai veido ir kitų nepridengtų vietų odoje atsiranda pavienių suragėjusių, truputį nuo jos paviršiaus pakilusių tamsių mazgelių. Jie dažnai būna apdengti žvynais, aplink juos odoje neretai matyti telangektazijų. Pavienės keratozės gydomos skystu azotu. Kai yra daug keratozių vartojamas specialus tepalas.

Papiloma.

Tai yra virusinis odos susirgimas, kurį atskirti galima iš odos išaugėlių, besilaikančių ant plono „kojelės“. Papilomų daugiausia galima rasti ant kaklo, taip pat pažastų, krūtinės srityse, ant akių vokų. Dažniausiai papilomos šalinamos dėl estetinių sumetimų.

Adenoma.

Tai gerybinis navikas, susiformuojantis iš liaukų epitelio. Dažniausia atsiranda prostatoje, krūtyse. Jei nekelia diskomforto, nebūtina šalinti.

Odos navikai.

Šie taip pat skirstomi į piktybinius ir nepiktybinius.

Nepiktybiniai navikai augdami tiktai suspaudžia aplinkinius normalius audinius, o piktybiniai – perauga ir naikina juos. Nepiktybiniai odos navikai – fibroma, lipoma.

Fibroma.

Tai yra jungiamojo audinio navikas, paprastai susiformuojantis gimdoje. Dažniausiai moterys nejaučia jokių simptomų, kartais vargina itin gausios menstruacijos.

Lipoma.

Tai minkštųjų audinių navikas, dažniausiai susiformuojantis iš riebalinių ląstelių. Dažnai lipomos atsiranda kaklo, nugaros, pečių srityse. Jos minkštos ir lėtai auga, o naikinimas galimas tada, jei kelia diskomfortą ar ima sparčiai augti.

Piktybiniai odos navikai.

Karcinoma.

Tai piktybinis epitelinio audinio navikas, palyginti su kitomis navikų rūšimis, yra dažniausias. Paprastai pasitaiko vyresniems žmonėms. Karcinoma skirstoma į kelias rūšis – gali būti plokščialąstė (dažniausiai pažeidžianti plaučius, odą, gimdos kaklelį), smulkialąstė (dažniausiai randama skrandyje bei plaučiuose), adenokarcenoma (dažniausiai įsitvirtina gimdos gleivinėje, žarnose ar skrandyje).

Boveno liga.

Tai intraepiderminė karcinoma, kuri linkusi plisti į šalis, o ne gilyn. Paprastai jokių subjektyvių reiškinių nesukelia, tik kartai ji šiek tiek niežti. Gydymas chirurginis arba spindulinis.

Pamatinio sluoksnio ląstelių epitelioma.

Tai vienas iš dažniausių piktybinių odos navikų. Bazilioma retai metastazuoja, jos eiga lėtinė. Gydymas chirurginis arba spindulinis.

Melanoma.

Melanoma yra pavojingas, piktybinis, metastazuoti linkęs navikas, kilęs iš odos pigmentus gaminančių ląstelių – melanocitų. Ši liga ypatingas tuo, jog yra pavojingiausias ir agresyviausias odos vėžys.

Klastingas melanomos variantas yra amelanozinė, tai yra nepigmentuota melanoma.

Melanoma gali išaugti ir sveikoje odos, ir iš pakitusio apgamo. Liga dažniausiai lokalizuojasi kojų, ypač pėdos, srityje, nago guolyje ir apie nagą. Liga prasideda nuo nedidelės tamsiai rudos ar net juodos dėmelės, gali pasireikšti ir pakitusia jau turimo apgamo spalva, forma ar dydžiu. Melanoma skverbiasi į odą gilyn, jos vietoje neretai juntamas niežulys, ta vieta gali kraujuoti, atsirasti opelės ir pan. Ši klastinga liga skatina rūpintis kiekvienu turimu apgamu, reguliariai tikrintis, sekti, ar nėra pokyčių, bei stebėti savo odą ir naujus atsirandančius darinius, nes susiformuoja iš pigmentinio apgamo, ypač jeigu jis nuolat dirginamas, spaudžiamas.

Melanomos gydymas tik onkologinėse įstaigose chirurginiu būdu, radioaktyviaisiais spinduliais ir chemoterapiniais preaparatais.

Odos sarkoma.

Tai piktybinis navikas kilęs iš jungiamojo audinio. Jam vystantis oda įgauna mesvą atspalvį, ji fiksuojama prie naviko. Vėliau naviko centras išopėja.

 

Kiekvienas odos darinys turėtų atkreipti dėmesį ir geriausia, jei jį apžiūrės gydytojas, kuris patars, ar reikalingas odos darinių šalinimas. Nepiktybinių darinių šalinti nėra būtina, jie nelinkę supiktybėti, o naikinimas dažniau atliekamas dėl estetinių priežasčių arba kai darinys kelia nepatogumų, pavyzdžiui, yra tam tikrose vietose, kur kliūva arba yra matomi ir atrodo negražiai. Piktybiniai odos dariniai neabejotinai turėtų kuo skubiau sulaukti tikslingo gydymo.

Jei turite klausimų odos ligų gydytojui, reikalingos dermatovenerologo paslaugos, profesionalus odos problemų sprendimas, užsukite į mūsų kliniką Vilniuje „Homo Sanus“. 

Odos darinių gydymas

Gydymas prasideda nuo išsamios konsultacijos, pokalbio su pacientu, problemos vertinimo, klausimų pacientui. Kiekvienas pacientas yra individualus, su konkrečia problema, todėl skiriamas atitinkamas dėmesys, siekiant įvertinti odos būklę, jos pažeidimus, aplinkos veiksnių įtaką ir pan.

Skrupulingai apžiūrėjusi odos darinius gydytoja dermatovenerologė patars, kaip odą prižiūrėti, kokias priemones naudoti, koks gydymas reikalingas, kokios papildomos priemonės gali padėti. Jei reikia, atliekami odos darinių tyrimai.