Kas yra dermatoskopija ir kokia jos nauda?

Dermatoskopija yra vadinama odos paviršiaus mikroskopija, kurios metu įvertinama odos morfologinė struktūra iki 2 mm gylio, matomas epidermis, tikroji oda. Įvertinami pigmentiniai ir nepigmentiniai odos pokyčiai, odos priedo struktūra.

Tyrimas leidžia diagnozuoti tokias odos ligas kaip navikai (tiek piktybiniai, tiek gerybiniai), odos melanoma, pigmentinių apgamų pokyčiai. Dermatoskopija yra modernus ir labai tikslus įrankis, leidžia profilaktika, siekiantntis atskirti piktybinius odos navikus nuo nepiktybinių – o tai labai svarbu. Šis tyrimas yra puiki užkirsti kelią ligų įsisenėjimui ir norint odos susirgimus, jei jie yra, aptikti kuo ankstesnėse stadijose. Minėti aspektai puikiai pagrindžia, koks svarbus šis tyrimas ir jo teikiamos galimybės! Procedūra sudaro progą pakitimus odoje identifikuoti dar ligos pradžioje. O tokia ankstyva ikinavikinių ligų diagnostika bei laiku parinktas teisingas gydymas reikšmingai mažina riziką išsivystyti odos vėžiui, o jei liga jau yra, tai gali padidinti išgyvenamumo rodiklį.

Homo Sanus klinikos gydytoja dermatovenerologė teigia, jog pacientai dažnai klausia, ar šis metodas saugus ir ar jį galima atlikti visiems. Tad patikiname, jog dermatoskopinis tyrimas yra ne tik veiksmingas, rezultatyvus, bet ir visiškai saugus. Ir kadangi tai – vizualinis tyrimo metodas, todėl nėra jokių kontraindikacijų ir jį atlikti galima visiems pacientams.

Kada reikalinga atlikti dermatoskopinį tyrimą?

Stebėkite savo apgamus, fiksuokite pokyčius ir nedelskite, jei jų pamatote. Į gydytojo dermatovenerologo kabinetą tikslinga užsukti, jeigu apgamas padidėja, pakeičia savo spalvą, taip pat jei aplink jį atsiranda rausvas kraštelis. Vizitui pas gydytoją dermatovenerologą verta užsiregistruoti ir tada, jei apgamas ima niežėti, skaudėti, jei šlapiuoja ar ant jo išauga kažkokia nauja išauga. Taip pat jei suaugusiam žmogui atsiranda naujas apgamas, jį irgi verta ištirti.

Apgamų bei kitų odos darinių tyrimas reikalingas tada, jei jie keičia savo dydį, formą, spalvą, kontūrus. Todėl apgamus reikia atidžiai stebėti, nes reikšmingas kiekvienas pokytis. Tiesa, pastebėjus pokyčius nereikėtų iškart išsigąsti, nes apgamai kisti gali ir vasarą, kai saulė intensyvi, ir tam tikrais gyvenimo periodais, pavyzdžiui, nėštumo metu ar paauglystėje. Todėl esant pokyčiams svarbu ne patiems diagnozuoti ligą ar ieškoti jos internete, tačiau reikia užsirašyti vizitui pas specialistą, gydytoją podologą.

Dermatoskopija: kaip ji atliekama?

Atliekant dermatoskopijos tyrimą pirmiausia darinys padengiamas specialiu skysčiu, o tada apžiūrimas per optinę sistemą, didinančią vaizdą net iki 120 kartų. Tyrimas yra neinvazinis bei nereikalaujantis specialaus pasiruošimo. Jo metu dermatoskopu matoma: melanoma, gerybiniai apgamai, pakitę atipiniai apgamai, šlakai, seborėjinės keratozės, hemangiomos, limfangiomos, angiokeratomos. Modernūs dermatoskopai suteikia specialistams labai daug papildomų galimybių, pavyzdžiui, jei prietaisas sujungia su kompiuteriu, galima stebėti pigmentinius darinius, fotografuoti, nuotraukas perkelti į kompiuterį, o tai labai pasiteisina ilgalaikėje perspektyvoje, vertinant pokyčius, progresą, sekant dinamiką ir pan.

Ką reikia žinoti, ruošiantis dermatoskopijos procedūrai?

Dažnai prieš procedūrą sulaukiame pacientų klausimų, kaip tyrimui pasiruošti, ką reikia žinoti, kuo pasirūpinti ir pan. Tačiau vienas iš dermatoskopijos privalumų yra tas, jog šiam tyrimui nereikalingas joks išankstinis pasiruošimas! Tai labai patogu pacientui, negana to, leidžia taupyti laiką.

Dermatoskopinis tyrimas gali būti atliktas gydytojos podologės Vilniuje, „Homo Sanus“ klinikoje