Keratozė – kas tai?

Keratoma yra navikas iš suragėjusio epitelio.

Skiriamos kelios keratozės rūšys:

  • seborėjinė;
  • aktininė;
  • fibrokeratoma;
  • folikulinė keratoma – diskeratoma.

Skiriasi kiekvienos rūšies keratozės požymiai, taip pat atsiradimo priežastys. Dažniausios yra aktininė ir seborėjinė keratozės.

Kokie yra keratozės požymiai?

Aktininės keratozės požymiai gali varijuoti ir būti tikrai įvairūs: nuo paprastos šiurkščios dėmelės iki nemažo skersmens suragėjusios plokštelės. Visgi labai dažnai aktininės keratozės atveju odos paviršius būna padengtas žvynais, aplink juos atsiranda teleangiektazijos. Iš tokio mazgelio dažnai susidaro odos ragas.
Seborėjinė keratozė nuo aktininės skiriasi tuo, jog yra gerybinis odos auglys. Šio tipo keratozės rizika auga drauge su amžiumi. Ligos simptomai – nedideli, maždaug 1–3 mm, mazgeliai, kurių spalvų paletė pati: nuo švelniai gelsvai rudos iki tikrų tikriausios juodos. Progresuojant ligai mazgeliai gali tamsėti ir augti. Formų variacijos taip pat gali būti labai įvairios – ovalas, apvalios arba netaisyklingos formos. Jų reljefas nėra lygus, gali pasireikšti niežėjimas.

Keratozės atsiradimo priežastys

Aktininė keratozė – tai nuo saulės, vėjo, šalčio per ilgą laiką dažniausiai veido ir kitų neuždengtų vietų odoje atsirandantis pavienis suragėjimas, nuo paviršiaus pakilusių tamsių mazgelių pavidalo. Dažniausiai atsiranda veido ir kitų neuždengtų odos vietų srityse.
Kalbant apie seborėjinės keratozės atsiradimo priežastis, tai jos, tiesą sakant, nežinomos ir daugiausia siejamos su paveldėjimo veiksniu, kai vienas iš tėvų serga šia liga.

Keratozės gydymas

„Homo Sanus“ klinikoje gydytoja podologė keratozės gydymui taiko elekrokauterį.

Į keratozę negalima numoti ranka, nes, pavyzdžiui, aktininė keratozė laikui bėgant gali virsti plokščialąsteline karcinoma. Tad norint užkirsti kelią jos supiktybėjimui, privalu kreiptis į gydytoją pastebėjus simptomus. Aktininės keratozės gydymas yra būtinas ir geriausia, jei į gydytojus bus kreiptasi kuo anksčiau. 

Ligos profilaktika

Norint išvengti ligos, sumažinti riziką ja susirgti, svarbu vengti buvimo saulėje nuo 10 iki 15 valandos, nes šiuo metu ji yra kaitriausia. Esant saulėje reikia dėvėti galvos apdangalą, kuo daugiau kūno uždengti bent plonyčiais drabužiais. Saulės spinduliais lepintis labai saikingai ir naudoti apsaugą suteikiančias kokybiškas priemones – gerus kremus, losjonus ar kitas priemones nuo saulės su aukštu SPF faktoriumi.

Keratozės gydymas, šalinimas atliekamas gydytojos podologės Vilniuje, „Homo Sanus“ klinikoje