ŽIV (žmogaus imunodeficito virusas) sukelia AIDS (įgytas imunodeficito sindromas, ang. Acquired Immune Defi-ciency Syndrome)

ŽIV virusas gali pažeisti kūno imuninę apsaugos sistemą taip, kad pastaroji nebegali kovoti su infekcijomis, bakterijomis, grybeliais ir kt. Daugeliui sergančių AIDS liga išsivysto tam tikros vėžio formos. Jie taip pat gali susirgti sunkiomis plaučių, virškinimo sistemos, centrinės nervų sistemos ir odos infekcinėmis ligomis. Iki šiol nėra vaistų nuo AIDS ligos. Virusas, sukeliantis AIDS, išlieka kraujyje, spermoje, makšties ir gimdos kaklelio išskyrose.

Į žmogaus organizmą patekęs ŽIV ima naikinti baltuosius kraujo kūnelius (T-limfocitus), kurie žmogaus imuninėje sistemoje yra atsakingi už infekcijų kontrolę. ŽIV plintant imuninė sistema ima silpti ir pamažu tampa nepajėgi apsiginti nuo organizmą puolančių infekcijų ir ligų. Limfocitai yra tos ląstelės, kurios geba identifikuoti įvairias svetimas medžiagas, patenkančias į žmogaus organizmą, jie cirkuliuoja limfoje, kraujyje ir keliauja į audinius bei limfinius organus. Limfocitai yra kelių tipų, vienas jų – T-limfocitai, turintys specifinių receptorių, gebančių atpažinti į žmogaus organizmą patekusius nepageidautinus mikroorganizmus, pavyzdžiui, šiuo atveju – ŽIV. Pastarasis virusas tuos specifinius receptorius ląsteles užkrečia ir toliau dauginasi jais naudodamasis. Mažėjant tų ląstelių imuninė sistema silpsta, sunkiau atpažįstami svetimi mikroorganizmai (įvairios infekcijos) patenka į kūną ir žmogus dažniau serga.

Dėl AIDS diagnozės, tyrimų ir konsultacijų būtina kreiptis į specialistą, nes sergantieji gali užkrėsti kitus asmenis.

Homo Sanus klinikoje Vilniuje yra teikiama tik AIDS diagnostikos paslauga. Dėl gydymo klinika nukreipia pacientus į VšĮ Vilniaus odos ir veneros ligų centrą.

AIDS simptomai

Žmonės, užsikrėtę ŽIV, gali puikiausiai jaustis daugelį metų ir AIDS požymiai jiems gali būti visai nejuntami. Nežinodami, kad yra užsikrėtę virusu dėl nesamų ligos požymių, gali užkrėsti kitus. Pusei užsikrėtusių ŽIV per dešimtmetį išsivysto AIDS liga. Susirgimo AIDS požymiai priklauso nuo to, kaip greitai ŽIV virusas sugeba griauti žmogaus imuninę sistemą. Ši liga vystosi palaipsniui ir AIDS simptomai pajuntami tik praėjus kuriam laikui.

AIDS būdingi simptomai: karščiavimas be jokios aiškios priežasties, prakaitavimas, bendras silpnumas, viduriavimas, padidėja limfmazgiai, krinta svoris bei kiti požymiai priklauso nuo to, kokie organai yra pažeidžiami.

  • Jei pažeidžiama burna atsiranda rijimo sutrikimų, burnos gleivinė tampa skausminga. 
  • Pažeidus kvėpavimo sistemą pradeda kamuoti dusulys, kosulys, krūtinės skausmai.
  • Pažeista virškinimo sistema sukelia pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus.
  • Gali atsirasti odos pažeidimų ir bėrimų.
  • Sutrikdyta nervų sistema iššaukia galvos skausmus, pažeidžia psichiką.
  • Psichiatriniai simptomai – depresija, polinkis į savižudybę.
  • Kraujodaros sistema – silpnumas, kraujavimai, odos blyškumas.

Jei įtariate, kad galite būti užsikrėtę ŽIV ar jau jaučiate minėtus simptomus, nedelskite ir kreipkitės į gydymo įstaigą. Diagnozei nustatyti tiriamas užsikrėtusių asmenų kraujas, atliekamas ŽIV testas.

ŽIV infekcijos ir AIDS gydymas

Vaistų nuo AIDS dar nėra, todėl visiškas AIDS išgydymas yra neįmanomas. Tačiau žmogus, turintis ŽIV arba AIDS, gali būti gydomas nuo tų ligų, kuriomis jis susirgo dėl išsivysčiusio imunodeficito (organizmo apsauginių funkcijų neturėjimo).

Dažnai ŽIV gydymas apsiriboja antiretrovirusiniais  vaistais, t. y. antiretrovirusine terapija, slopinančia viruso dauginimąsi. Bet svarbu paminėti, jog šie vaistai viruso nesunaikins, tik gali pristabdyti progresą. Antiretrovirusinė terapija yra skirta tiems viruso nešiotojams, kurie savo noru nori pradėti gydymą. Pacientai supažindinami su labai griežtu vaistų vartojimo režimu ir būtinybe skrupulingai jo laikytis, taip pat apie galimas nepageidaujamas vaistų sukeltas reakcijas, apie gydymo nepertraukiamumo reikšmę ir apie tai, jog yra tikimybė, kad išsivystys atsparumas šiems vaistams. Gydymas pradedamas tik pacientui sutiks. Svarbu ir tai, kad pradėjus vartoti antiretrovirusinius vaistus juos reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Būtina periodiškai lankytis pas gydytoją, kuris turi stebėti sergančiojo būklę.

Ligos stadijos

1. Inkubacinis periodas

Inkubacinis periodas, kurio trukmė dažniausiai yra 3 savaitės, bet yra atvejų, kai jis trunka ir iki pusmečio. Šiuo periodu laboratoriniai tyrimai ligos neparodys. 

2. ŽIV infekcijos sindromas

Po užsikrėtimo praėjus 2–4 savaitėms atsiranda į gripą panašūs simptomai, pasireiškiantys daugiau kaip pusei užsikrėtusiųjų virusu. Dažniausiai pacientas skundžiasi karščiavimu, raumenų bei sąnarių skausmais, viduriavimu, gali atsirasti bėrimas, čiuopiami padidėję limfmazgiai. Ši stadija vadinama ūminiu ŽIV infekcijos sindromu. Simptomai juntami 1–2 savaites, paskui jie praeina.

3. Besimptomė ligos stadija

Praėjus antrai ligos stadijai prasideda lėtinė besimptomė ligos stadija galinti trukti apie 5–8 metus.

4. Simptominė liga - AIDS

Kita stadija – simptominė liga, kuomet palaipsniui silpsta imunitetas. Simptominei ŽIV ligai patvirtinti reikia dviejų veiksnių: laboratoriškai patvirtinti šią infekciją ir bent vieną iš ilgo sąrašo tam tikrų patologijų. Silpstant imunitetui vystosi paskutinė stadija - AIDS, pasireiškia su AIDS susijęs ligų kompleksas.

ŽIV plitimas, perdavimas kitiems asmenims

Kaip galima užsikrėsti ŽIV?

ŽIV užsikrečiama per kraują. Toliau apžvelgiami dažniausi veiksmai, kuriais perduodamas ŽIV virusas.

  • ŽIV virusu dažniausiai užsikrečiama per adatas, švirkštus.
  • Užsikrėsti galima lytinių santykių metu (per tiesiąją žarną, makštį ar burną).
    • Analinis lytinis santykiavimas (kai varpa įvedama į tiesiąją žarną per išangę) yra ypač pavojingas dėl dažnų tiesiosios gleivinės pažeidimų šių santykių metu.
    • Burnos (oralinis) seksas, t.y. kai vienas partneris stimuliuoja kito lyties organus su burna ar liežuviu, taip pat gali turėti tam tikros rizikos, kadangi virusas gali persiduoti su sperma arba makšties skysčiu į kito asmens kūną, ypač jei pastarasis turi įpjovimų arba įdrėskimų gleivinėje.
    • Vaginaliniai lytiniai santykiai yra taip pat rizikingi. Virusas gali būti perduodamas tiek vyro, tiek moters lytiniams partneriams per spermą arba moters lyties organų skysčius.
  • Motinos gali perduoti ŽIV virusą dar negimusiam kūdikiui. Visgi yra galimybių, perdavimo riziką kiek sumažinti. Galima parinkti tinkamą gimdymo taktiką, pavyzdžiui, cezario pjūvio operaciją, skirti prevencinį gydymą naujagimiui, nežindyti gimusio kūdikio.

ŽIV neužkrečiama kasdienio socialinio kontakto metu

Svarbu paminėti tai, jog ŽIV neužsikrėsite, jei su viruso nešiotoju naudositės tuo pačiu tualetu, indais ar maudydamiesi tame pačiame baseine. Kartais manoma, kad virusą gali pernešti vabzdžiai, pavyzdžiui, uodai, bet tai irgi netiesa. ŽIV neužsikrėsite ir tada, jei su sergančiuoju paspausite vienas kitam ranką, apsikabinsite ir pan. Nepastebėta, kad ŽIV virusas būtų perduotas per seiles ar ašaras. 

Profilaktika

Norėdami sumažinti užsikrėtimo ŽIV galimybę per kraują:

  • venkite dalintis bet kokiu įrankiu, kuris praduria odą;
  • jeigu leidžiatės vaistus, visada naudokitės savo švirkštais. Niekada ir su niekuo jais nesidalinkite, nesvarbu, kokie švarūs jie Jums atrodytų;
  • visada naudokite tik savo manikiūro bei pedikiūro reikmenimis ir pan.

Sumažinti užsikrėtimo ŽIV riziką lytinio kontakto metu galima tais pačiais būdais kaip ir kitų lytiškai plintančių infekcijų (LPI) atveju, t. y.:

  • kuo turite mažiau lytinių santykių partnerių ir kuo rečiau užsiimate nesaugiu seksu su nepažįstamaisiais, tuo mažesnė tikimybė sutikti užsikrėtusį ŽIV;
  • rizika užsikrėsti arba platinti virusą gerokai sumažės, jeigu Jūs naudosite barjerinės apsaugos priemones – prezervatyvus;
  • pergalvokite savo lytinio gyvenimo įpročius – vieni sekso būdai yra mažiau rizikingi negu kiti;
  • neturėkite lytinių santykių su partneriu, užsikrėtusiu bet kokia lytiškai plintančia liga;
  • neturėkite lytinių santykių menstruacijų metu;
  • susilaikykite nuo lytinių santykių, jei žinote, kad jūs arba partneris turi pažeistą gleivinę burnos, lytinių organų arba išeinamosios angos srityse, pavyzdžiui, įdrėskimų, opelių ar pan.

 

 Grįžti į: "lytiškai plintančių ligų gydymas"