GIMDOS KAKLELIO LĖTINIS UŽDEGIMAS – LĖTINIS ENDOCERVICITAS: SIMPTOMAI, GYDYMAS
Priežastys. Gimdos kaklelio uždegimas (lot. – endoceryicitis acuta) yra nepiktybinis, infekcinis moterų susirgimas, kurį sukelia chlamidijos, gonokokai, virusai, pirmuonys, trichomonos (kurie dažniausiai perduodami lytinių santykių metu) bei kiti mikroorganizmai. Laiku nustatytas endocervicitas yra gana lengvai išgydomas ir nesukelia didesnių komplikacijų.
Endocervicitas plinta:
Lytiniu keliu
- Hematogeniniu keliu esant kitai infekcijai
- Sutrikus natūraliai pusiausvyrai natūralios floros makšties (makšties disbakteriozė)
- Kylančiuoju keliu iš išorinių lytinių organų infekcijų židinių
- Per nesugijusius gimdos kaklelio plyšimus
Gimdos kaklelio uždegimo simptomai:
- Gausios, pakitusios spalvos išskyros
- Gelsvos , žalsvos, pūlingos išskyros iš lytinių takų
- Specifinis, nemalonus makšties išskyrų kvapas
- Skausmas pilvo apačioje
- Makšties niežėjimas, perštėjimas
- „Deginimo“ jausmas jaučiamas makštyje
Profilaktika. Kaip elgtis, norint nesusirgti gimdos kaklelio uždegimu? Labai svarbu laikytis lytinių santykių higienos:
- Vengti makštinių lytinių santykių kraujavimo iš makšties metu, bei mėnesį po gimdymo, nes mėnesinių metu nebūna gleivių, kurios apsaugo makštį nuo bakterijų patekimo ir neleidžia joms plisti.
- Santykiaujant su nauju lytiniu partneriu būtina naudoti barjerines apsisaugojimo priemones, pavyzdžiui, prezervatyvus, kad apsisaugotumėte nuo lytiniu keliu plintančių infekcijų.
- Po analinių lytinių santykių vengti makštinių santykių arba visada naudoti prezervatyvus, kad mikroorganizmai iš tiesiosios žarnos nepatektų į makštį.
- Svarbu prieš ir po lytinio akto neplauti makšties. Vanduo išplauna apsauginę funkciją turinčias makšties gleives, todėl padidina riziką susirgti.
Endocervicito gydymas. Jei vis tik pajutote nemalonius pojūčius, signalizuojančius apie gimdos kaklelio susirgimus, derėtų kreiptis į gydytoją. Svarbu paminėti, kad atlikti tyrimus bei paskirti gydymą gali ne tik ginekologas, bet ir venerologas. Taikomi bendro ar vietinio veikimo antibakteriniai preparatai, ambulatorinis gydymas, atsižvelgiant į tai kas sukėlė šį susirgimą, trunka apie dvi savaites.
Jei gydymas nepadeda ir prasideda komplikacijos, antibiotikai skiriami injekcijomis į raumenis. Efektyvų antibakterinį poveikį turi žvakutės ir kremai į makštį (flagyl, dalacin C, macmiror complex, polygynax ir kt.).
Svarbu paminėti, kad endocervicitas būna dviejų rūšių: ūminis endocervicitas negydant gali pereiti į lėtinį.
Lėtinio endocervicito gydymas. Sergant lėtiniu endocervicitu susilpnėja gimdos kaklelio gleivinės paburkimas, sumažėja išskyrų, jos pasidaro skaidresnės, be pūlingų priemaišų; gimdos kaklelio uždegimas gali komplikuotis mažojo dubens lėtine uždegimine liga. Gydyti endocervicitą būtina. Pastebėta, kad prasidėjus lėtiniam uždegimui dažnai antibiotikai tampa per silpni, todėl daugumos lėtinių uždegimų gydyme reikalingų medikamentų fone yra naudojamos įvairios fizioterapinės procedūros. Gydymo metu išoriniai lytiniai organai bei makštis plaunami šiltais dezinfekuojančiais tirpalais, pavyzdžiui, furacilino, chlorheksidino, kalio permanganato. Taip pat skiriamos šiltos gydomosios vaistažolių: ramunėlių, medetkų, lakišiaus, jonažolių vonelės, jas daryti reikia 1-2 kartus per dieną po 15-20 min.
Neišgydžius lėtinio endocervicito, mikrobai nukeliauja iš gimdos į vamzdelius (tubas) ir tais vamzdeliais pakyla iki kiaušidžių. Ten įsitvirtina, dauginasi ir sukelia kiaušidės uždegimą, kurį moteris jaučia kaip skausmą papilvėje, pilvo šonuose.
Neišgydžius esamų uždegimų tubose ir kiaušidėse gali prasidėti komplikacijos. Tubos gleivinė paburksta, susiaurėja angelės diametras, kuris trukdo kiaušiąlastei nusileisti į gimdą. Tai tampa viena iš nepastojimo priežasčių. Kita galima komplikacija – pastojimas ne vietoje, dar vadinamas negimdiniu nėštumu, kuomet apvaisinta lytinė ląstelė prisitvirtina ir bręsta ne gimdoje, bet už jos ribų. Kad nesusidurtumėte su tolimesnėmis komplikacijomis, būtina kreiptis į gydytoją ir gydyti gimdos kaklelio uždegimą.
Gimdos kaklelio uždegimo gydymo, tyrimų ar konsultacijų klausimais būtina kreiptis į specialistą.