NIEŽAI: POŽYMIAI, GYDYMAS, PROFILAKTIKA
Niežų sukėlėjai, tai mažos parazitinės erkutės (sarcoptes scabiei var. hominis), prasigręžiančios takučius odoje ant delnų, riešo odos, tarpupirščių, sėdmenų, pilvo, krūtų spenelių bei genitalijų. Tose vietose niežinės erkės poruojasi ir deda kiaušinėlius. Patelės yra 0,2 mm dydžio ir sunkiai pastebimos plika akimi, patinėliai dar mažesni. Erkių patelės rausia urvelius odoje ir per keletą savaičių sudeda iki 50 kiaušinėlių, iš kurių išsirita lervos, subręstančios apytiksliai per 14-17 dienų.
Niežų požymiai. Erkutės sukelia labai stiprų niežėjimą praėjus dviems-trims savaitėms nuo užsikrėtimo. Šis niežų simptomas labiausiai jaučiamas vakare ir naktį, kuomet kūnas sušyla. Kuo šilčiau, tuo erkutės intensyviau rausia urvelius užkrėstojo odoje. Dar vienas niežų požymis – gana gerai odoje matomi erkių takeliai, kurie būna ploni, pilkšvos ar rusvos spalvos, apie 15 mm ilgio ir užčiuopiami, nes iškilę.
Perdavimas. Erkutėmis (niežais) galima užkrėsti artimo kūno kontakto metu, pavyzdžiui, lytinių santykių metu. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad susirgti niežais galima ir per niežinėmis erkėmis užkrėstus daiktus, pavyzdžiui, patalynę, rankšluosčius ar drabužius, naudojant kito žmogaus plaukų šepetį.
Mėginio paėmimas. Pajutus niežulį ir pastebėjus odos pakitimus svarbu kreiptis į gydytoją, kuris patikrina erkučių „takelius“ ir erkutes paima adata tolesniems tyrimams.
Niežų gydymas. Erkutės sunaikinamos paskyrus specialų gydomąjį tepalą nuo niežų, dažniausiai permetrino tepalą arba benzilo benzoato emulsiją, kuriais ištrinamas kūnas. Maži vaikai arba krūtimi maitinančios mamos gydomos sieros tepalu. Po niežų gydymo niežulys gali išlikti dar kokią savaitę po to, kai erkutės išnyksta.
Partneris. Visi šeimos nariai, taip pat ir lytinių santykių partneris nuo niežų turi būti gydomi kartu. Geriausia, jei išsitirtų visi šeimos nariai.
Niežų gydymo, tyrimų ar konsultacijų klausimais būtina kreiptis į specialistą.
Grįžti į: "lytiškai plintančių ligų gydymas"