Spermos spalva yra vienas iš aspektų, kuris gali atspindėti vyro reprodukcinės sistemos būklę. Nors nedideli pokyčiai dažnai yra normalūs, tam tikrais atvejais jie gali signalizuoti apie uždegimą, infekciją ar kitus sveikatos sutrikimus.
Norint geriau suprasti, kokia turi būti spermos spalva ir nuo ko ji priklauso, svarbu žinoti, kaip sperma susidaro ir kokia yra jos sudėtis.
Spermos sudėtis
Sperma – tai ne tik spermatozoidai. Ji yra sudėtingas biologinis skystis, sudarytas iš kelių komponentų:
- spermatozoidai (gaminami sėklidėse),
- sėklinių pūslelių sekretas (sudaro didžiąją dalį spermos tūrio),
- prostatos sekretas,
- nedidelis kiekis kitų liaukų išskiriamų skysčių.
Būtent ši spermos sudėtis ir skirtingų liaukų veikla lemia tiek spalvą, tiek kvapą, tiek spermos konsistenciją.
Nuo ko priklauso spermos spalva?
Spermos spalva gali kisti priklausomai nuo kelių veiksnių:
- prostatos ir sėklinių pūslelių veikla
- ejakuliacijos dažnis
- mityba ir skysčių vartojimas
- amžius
- hormonų balansas
- uždegimai ar infekcijos
Dėl šių priežasčių pasikeitusi spermos spalva ne visada reiškia ligą, tačiau kartais gali būti svarbus diagnostinis požymis.
Kokia yra normali spermos spalva?
Įprastai normali spermos spalva turi būti balkšva, pilkšvai balta arba šiek tiek perlamutrinė. Tai laikoma sveikos spermos spalva, kuri susidaro dėl spermos sudėties – spermatozoidų, prostatos sekreto ir sėklinių pūslelių skysčio mišinio. Nedidelis skaidrumas ar lengvas gelsvumas gali pasitaikyti ir nebūtinai reiškia patologiją.
Ką reiškia pakitusi spermos spalva?
Sveikos spermos spalva gali svyruoti nuo balkšvos iki šiek tiek gelsvos ir tai dažnai yra normalu. Vienkartinia epizodai, kai pakitusi spermos spalva dažniausiai nėra pavojingi.
Tačiau ryškūs ar ilgalaikiai pokyčiai – ypač ruda, raudona ar labai skaidri sperma – gali būti svarbus signalas apie sveikatos sutrikimus.
-
Geltona, gelsva spermos spalva
Gelsva sperma yra gana dažnas reiškinys.
Galimos priežastys:
- ilgesnis susilaikymas nuo ejakuliacijos
- šlapimo priemaiša
- mitybos ypatumai (pvz., tam tikri vitaminai, maisto produktai)
- natūralūs spermos sudėties svyravimai
- prostatos ar sėklinių pūslelių uždegimas
Didžioji dalis priežasčių lemia laikiną ir nepavojingą spermos spalvos pokytį.
Tačiau jei geltonos spalvos sperma išlieka ilgesnį laiką (1-2 sav.) – verta pasitikrinti pas gydytoją urologą ar dermatovenerologą. Ypač tais atvejais, kai gelsva sperma atsiranda kartu su nemaloniu kvapu, diskomforto jausmu ejakuliacijos metu, skausmu ar deginimu lytinių organų srityje ar kito diskomforto atveju. Tai gali būti uždegimo prostatoje simptomas.
Geltonos spalvos spermą taip pat gali tapti esant lytiškai plintančiai infekcijai, todėl, jei vyras įtaria, kad galėjo užsikrėsti lytiškai plintančia liga ar infekcija - būtina pasitikrinti. (Daugiau informacijos: LPL tyrimai)
-
Ruda ar tamsios spalvos sperma
Tamsios ar rudos spalvos sperma dažnai atsiranda dėl senesnio kraujo priemaišų. Tai gali nutikti:
- po intensyvesnio lytinio akto
- po ilgesnio susilaikymo
- po nedidelių, nepastebimų mikrotraumų
- po neseniai atliktų urologinių procedūrų
Tokiais atvejais pokytis gali būti laikinas ir praeiti savaime per kelias ejakuliacijas.
Tačiau, jeigu tamsios spalvos sperma išlieka ilgiau nei 1-2 savaites ir kartu pasireiškia skausmai lytinėje sistemoje, diskomfortas tarpvietėje, šlapinimosi sutrikimai, karščiavimas ar kiti bendro pobūdžio negalavimai - reikėtų kreiptis į gydytoją urologą, dermatovenerologą, nes tai gali būti susiję su:
- prostatos ar sėklinių pūslelių uždegimu,
- infekcija,
- akmenimis ar cistomis,
- kitais urologiniais sutrikimais.
-
Sperma raudonos spalvos
Raudonos spalvos sperma dažniausiai rodo šviežio kraujo buvimą.
Galimos to priežastys:
- prostatos ar šlaplės uždegimas
- kraujagyslių pažeidimai
- po medicininių procedūrų
Nors šviežio kraujo patekimas į spermą kartais nebūna pavojingas reiškinys, tačiau visada geriau pasitikrinti, kreiptis į gydytoją pasikonsultuoti.
-
Skaidri, vandeninga sperma
Dažniausiai pavieniai atvejai, kai sperma pasidaro skaidresnė ir skystesnė, vandeninga, atsiranda dėl šių priežasčių:
- dažna ejakuliacija,
- sumažėjusia spermatozoidų koncentracija,
- laikinais hormonų svyravimais.
Tačiau ilgalaikis pokytis gali rodyti vyro reprodukcinės funkcijos sutrikimus, todėl, jei tai tęsiasi keletą savaičių, vertėtų kreiptis į gydytoją ir pasitikrinti lytinės sistemos sveikatos būklę.
Kitos spermos ypatybės
Vertinant būklę svarbu ne tik spermos spalva, bet ir kiti požymiai.
Spermos kvapas
Normali, sveika sperma turi:
- silpną, specifinį kvapą
- neturėtų būti aštraus ar nemalonaus kvapo
Nemalonus spermos kvapas kartu su spalvos pokyčiais gali rodyti infekciją.
Spermos konsistencija
Spermos konsistencija yra dar vienas svarbus rodiklis.
Normali sperma:
- iš pradžių būna tirštesnė
- per 15–30 minučių suskystėja
- nėra visiškai vandeninga ar pernelyg tiršta
Konsistencijos pakitimai gali reikšti prostatos funkcijos sutrikimus, infekcijas ar hormoninius pokyčius.
Per daug skysta sperma gali būti susijusi su mažesne spermatozoidų koncentracija, o per tiršta – su sekreto nutekėjimo problemomis.
Visada jei nerimaujate dėl spermos spalvos pokyčių, kvapo ar konsistencijos, verta kreiptis ir pasikonsultuoti su gydytoju urologu ar dermatovenerologu.
Kviečiame kreiptis į Homo Sanus klinikos specialistus.