Apipjaustymas - tema, apipinta įvairiausiais mitais. Dar ir šiandien daugelis seksologų nesutaria, ar tai turi kokios nors įtakos ejakuliacijos laikui ar visgi neturi nieko bendra su kokybišku lytiniu aktu. Prielaidų ir nuomonių, žinoma, yra visokių.
Apipjaustymą lemia kilmė
Priklausomai nuo kultūrų, apipjaustymas atliekamas ankstyvame vaikinų amžiuje. Berniukams ritualinės arba chirurginės procedūros metu pašalinama varpos galvutę dengiančios odos raukšlės – apyvarpė. Ši tradicija ypač ryški musulmonų bei žydų tautose. Vos 3 ar 8 metų sulaukę berniukai yra apipjaustomi.
Pailgėjusi ejakuliacija?
Po apipjaustymo dėl sumažėjusio varpos galvutės jautrumo prailgėja lytinių santykių trukmė. Dėl šios priežasties kartais apipjastymas rekomenduojamas vyrams, kuriuos vargina priešlaikinė ejakuliacija. Kai kurių autorių teigimu, atlikta cirkumcizija, arba kai nešiojama apyvarpe neuždengta varpos galvutė, gali prailginti ejakuliaciją. Dar kiti specialistai tai neigia, mat tai skamba labiau kaip mitas. Tyrėjai orientavosi į musulmonų bei judėjų kultūras, analizavo tų kraštų vyrams atliekamų procedūrų eigą ir pasekmes, deja, įrodymų nepakako, kad būtų prieita tiksli išvada. Taigi, šiandien vis dar spėliojama, kokią įtaką apipjaustymas daro vyrų ejakuliacijai.
Higieninių paskatų vedami
Šilto klimato kraštuose, apipjaustymas visų pirma, turi higieninę prasmę: už apyvarpės nesikaupia smegma, nešvarumai, kurie gali sukelti įvairius uždegimus.