Chlamidiozė arba kitaip – chlamidinė infekcija, yra labai paplitusi lytiniu keliu plintanti liga, sukeliama jau minėtos bakterijos. Chlamidioze užsikrėsti galima tiek vaginaliniu, tiek analiniu būdu, taip pat ir oralinių lytinių santykių metu. Rizika užsikrėsti chlamidioze tiesiogiai priklausoma nuo partnerių skaičiaus – kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė infekcijos rizika. Padidintos rizikos susirgti chlamidioze grupei priklauso paauglės ir jaunos moterys, kurių nepilnai subrendęs gimdos kaklelis yra kur kas jautresnis infekcijai nei tų moterų, kurių gimdos kaklelis jau subrendęs. Jei gimdanti moteris yra užsikrėtusi chlamidioze, didelė tikimybė, kad infekcija gimdymo metu bus perduota ir naujagimiui.
CHLAMIDIOZĖS sukėlėjas - bakterija Chlamydia trachomatis.
Chlamidiozės požymiai
Svarbu atminti tai, kad iki 60% užsikrėtusių asmenų chlamidijos gali nesukelti jokių ligos požymių, tad nestebina tai, jog chlamidiozė neretai apibūdinama kaip „tyli“ infekcija. Pavyzdžiui, dauguma moterų nepastebi jokių požymių arba jie būna tokie švelnūs, kad jos nesikreipia į gydytoją, bet gali užkrėsti kitus. Į gydytoją pacientas kreipiasi ne dėl pačios chlamidinės infekcijos, bet dėl jos pasekmių, pvz. negalėjimo turėti vaikų.
Požymiai paprastai pasireiškia praėjus dviem dienom ar net šešioms savaitėms po užsikrėtimo. Chlamidiozės pasireiškimai gali įvairuoti kiekvienos infekcijos metu, tačiau yra nemaža požymių, bendrų daugumai nespecifinių infekcijų:
- nebūdingos (pakitę) išskyros iš makšties, šlapimo kanalo, varpos ar tiesiosios žarnos;
- uždegimas lyties organų srityje;
- padažnėjęs šlapinimasis;
- skausmas arba deginimas šlapinantis;
- pagausėjęs kraujavimas tarp menstruacijų.
Chlamidiozės priežastys
Dažniausiai infekcija, kaip jau minėta, perduodama lytiniu keliu, gimstantis naujagimis gali užsikrėsti nuo savo motinos gimdymo metu. Bet, taip pat chlamidioze galima užsikrėsti ir naudojantis kito asmens reikmenimis, skirtais intymiai higienai, pavyzdžiui, rankšluosčiu.
Chlamidiozės bei kitų lytiškai plintančių ligų sergamumas susijęs su amžiumi – gerokai dažniau infekciją turi jauni asmenys. Kitos chlamidiozės priežastys yra nebarjerinė kontracepcija (todėl rekomenduojama naudoti prezervatyvą, nes jis patikimiausiai apsaugo nuo lytiškai plintančių ligų) arba visiškai jokių kontracepcijos priemonių nenaudojimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai, lytiniai santykiai už pinigus, didelė lytinių partnerių kaita, kelių lytinių partnerių vienu metu turėjimas.
Chlamidiozės gydymas
Tinkamiausią infekcijos gydymą konkrečiu atveju parinks tik gydytojas, įvertinęs ligonio nusiskundimus, būklę bei atlikęs tyrimus ir atsižvelgdamas į jų rezultatus. Nerekomenduojama užsiimti savigyda. Svarbu, kad išsitirtų visi lytiniai partneriai ir visi būtų gydomi. Nei jei partneriui chlamidijos nerandamos, gydymas rekomenduojamas, jei su sergančiuoju buvo lytinių santykių. Ūmi chlamidinė infekcija gali būti gydoma panaudojant vienkartinę tam tikrų antibiotikų dozę arba gydant dešimtį-keturiolika dienų iš eilės. Abejos antibiotikų grupės yra vienodai efektyvios. Kontrolė po gydymo atliekama praėjus ne mažiau 6 sav. Gydymo metu rekomenduojama neturėti lytinių santykių – jei to nepaisysite, didelė tikimybė užsikrėsti pakartotinai. Taip pat tokia rizika išlieka ir tada, jei iš partnerių gydosi tik vienas, o ne visi. Svarbu įvertinti tai, kad pakartotinis užsikrėtimas chlamidine infekcija didina sunkių komplikacijų tikimybę.
Tiek vyrams, tiek ir moterims chlamidiozę gali sukelti akių ir šlapimo takų gleivinės uždegimus arba skausmus sąnarių srityse, t .y. taip vadinamą Reiterio sindromą. Svarbu paminėti ir tai, kad chlamidijos didina užsikrėtimo ŽIV riziką.
Jei norite išvengti chlamidiozės sukeliamų komplikacijų, moterims iki 25 metų rekomenduojama kartą per metus tikrintis dėl šios infekcijos. Verta tikrintis ir vyresnėms kaip 25 metų amžiaus moterims, jei jos turi naują lytinį partnerį arba kelis partnerius, su kuriais jas sieja lytiniai santykiai. Pasitikrinti dėl chlamidinės infekcijos rekomenduojama ir visoms besilaukiančioms moterims.
Partnerių kontrolė
Labai svarbu, kad ir dabartinis, ir buvę partneriai, kurie gali būti užsikrėtę, ateitų pasitikrinti ir gydytųsi. Gydymo laikotarpiu reikėtų susilaikyti nuo lytinių santykių.
Pasekmės
Chlamidijų sukelta infekcija yra viena iš dažniausiai pasitaikančių bakterinių lyties takų infekcijų. Negydoma chlamidiozė gali sukelti moterims taip vadinamą mažojo dubens organų uždegimą. Ji taip pat yra dažniausia kiaušintakių uždegimo priežastis. Kiaušintakių uždegimas pasireiškia skausmu arba spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje. Maždaug kas dešimtai chlamidijomis užsikrėtusiai moteriai išsivysto komplikacijos. Gali užakti kiaušintakiai, todėl moteris tampa nevaisinga (negalinčia turėti vaikų) arba vaisius vystosi ne gimdoje. Vyrams chlamidijos gali sukelti priedėlių ir prostatos uždegimą (epididimitą ir/ar prostatitą). Chlamidinis epididimitas pasireiškia skausmais, patinimu, skausmingumu vienoje mašnelės pusėje. Kartais kūno temperatūra pakyla iki 39°C.
Chlamidiozės profilaktika
Norint išvengti chlamidiozės, patikimiausias būdas tai padaryti yra susilaikymas nuo lytinių santykių. Jei nenorite ar negalite rinktis šios priemonės, tuomet reikėtų turėti tik vieną lytinį partnerį, kuris žino, jog neturi šios infekcijos, ir lytiniai santykiai su šiuo partneriu turėtų būti ilgalaikiai. Tiek apsaugai nuo chlamidiozės, tiek nuo kitų lytiniu keliu plintančių ligų rekomenduojama bet kokios sueities metu naudoti prezervatyvus – tai patikima priemonė. Chlamidinės infekcijos profilaktikai svarbus ir kasmetinis pasitikrinimas – kiekviena lytiškai aktyvi moteris, kuri pakeičia partnerį arba turi jų daugiau kaip vieną, kartą per metus turėtų apsilankyti pas venerologą ir pasitikrinti dėl chlamidiozės.
Jei moteris pastebėjo bėrimus, šlapinantis atsirado deginimo pojūtis, išskyros pakito ar atsirado kraujavimų tarp menstruacijų, privalu susilaikyti nuo lytinių santykių ir skubiai užsirašyti vizitui pas gydytoją. Delsti nevalia, nes kuo anksčiau pradedamas tikslingas chlamidiozės gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti sunkių ligos komplikacijų (kaip sunkiausia komplikacija įvardijamas nevaisingumas).
Mėginio paėmimas tyrimui
Mėginiai imami iš šlaplės, makšties gleivinės ir gimdos kaklelio gleivinės. Pastaruoju metu vis dažniau naudojami metodai, kada galima chlamidijas nustatyti ir iš šlapimo. Reikia prisiminti, kad pačiu geriausiu atveju chlamidijos bus aptinkamos maždaug 80-90% visų užsikrėtusių.
Išplitimas
Tikrų duomenų Lietuvoje, deja, dar neturime. Nedidelės apimties tyrimais nustatyta, kad chlamidijomis Lietuvoje yra užsikrėtę apie 3-5% sveikų, lytiškai aktyvaus amžiaus moterų ir 13-20% moterų, pastebėjusių uždegiminius pokyčius. Užsienio literatūroje nurodoma, kad chlamidijomis gali būti užsikrėtę (priklausomai nuo šalies) 3-20% sveikų vyrų. Taip pat yra žinoma, kad chlamidijos gali sukelti iki 80% visų lyties takų infekcijų suaugusiems. Jos taip pat sukelia iki 30% visų naujagimių akių gleivinės ir plaučių uždegimų.
Kada galima atnaujinti lytinius santykius susirgus chlamidioze?
Pirmiausia, diagnozavus chlamidiozę turite apie tai informuoti ir savo lytinį partnerį ar partnerius, jei jų yra daugiau kaip vienas. Susilaikykite nuo lytinių santykių, o atnaujinti juos rekomenduojama tik baigus gydymo kursą ir gydytojui patvirtinus, kad esate sveika.
Chlamidijos ir nėštumas
Chlamidiozė pavojinga besilaukiančioms moterims, nes gali suponuoti priešlaikinį gimdymą. Jei nėščia moteris yra apsikrėtusi chlamidijomis, gimdymo metu ji gali užkrėsti savo kūdikį, kuris susirgs akių gleivinės (naujagimio akys bus paraudusios) arba plaučių uždegimu.
Svarbu, kad ir vyras, ir moteris atvyktų į kliniką, jei jie įtaria esą apsikrėtę chlamidija arba pastebėję vieną iš išvardintų požymių.
Chlamidiozės gydymo, tyrimų ar konsultacijų klausimais būtina kreiptis į venerologą ar seksologą (seksualinės medicinos gydytoją).