Venerinių ligų pavadinimas kilo nuo meilės deivės Veneros vardo, dar tais laikais, kai seksas buvo laikomas „nešvariu" dalyku, o užsikrėtimas gonorėja arba sifiliu – gėdingu reiškiniu. Venerinės ligos dažnai vadinamos lytiškai plintančiomis ligomis (LPL), tad tarp šių dviejų pavadinimų praktiškai nėra jokio skirtumo. Šiuo metu yra žinomos apie 25 infekcijos, kuriomis galima užsikrėsti nesaugaus lytinio akto metu. Štai keletas venerinių ligų pavyzdžių:
- chlamidijozė;
- trichomonozė,
- ureaplazmozė;
- mikroplazmozė;
- bakterinė vaginozė;
- gonorėja;
- hepatitas;
- pūslelinė (herpes) ir kt.
Venerinės ligos plinta lytiniu keliu per kraują, sėklą, makšties ar kitus kūno skysčius. Seksualinio kontakto metu infekcija pereina nuo užsikrėtusio į kito partnerio kūną. Priklausomai nuo venerinės ligos, labai greitai arba po kurio laiko pasirodo pirmieji susirgimo požymiai. Ryškiausi venerinių ligų simptomai vyrams ir moterims yra skirtingi.
Vyras gali būti užsikrėtęs lytiškai plintančia liga, jeigu:
- šlapinantis jaučia perštėjimą, skausmą;
- jam atsiranda keistos išskyros iš varpos;
- jo lytiniai organai išberiami.
Venerinės ligos moterims gali būti diagnozuotos, jei:
- atsiranda nebūdingos išskyros iš makšties;
- jaučiamas nemalonus makšties ar išskyrų kvapas;
- nuolat niežti lytinius organus;
- išskyrose yra kraujo;
- šlapinantis jaučiamas diskomforto jausmas;
- pastebimi bėrimai lytinių organų srityje;
- jaučiamas skausmas pilvo apačioje bei sekso metu.
Pastebėti pirmieji venerinių ligų požymiai tai ženklas, jog delsti – negalima. Lytiškai plintančių ligų tyrimai šiuo metu atliekami daugelyje medicinos centrų. Atvykite pasitikrinti. Venerinių ligų tyrimai užtrunka neilgai, tačiau laboratorinė diagnostika gali apsaugoti nuo rimtų komplikacijų.
Venerinių ligų gydymui skiriami medikamentai, injekcijos į raumenis ar veną ir t.t. Gydymo periodu patariama vengti lytinių santykių, o jei to išvengti nepavyksta – pasitikrinti ir išsitirti seksualinę sveikatą turėtų ir partneris (-ė). Be to, po sveikatos priežiūros specialistų numatyto laiko reikėtų atvykti pakartotiniams venerinių ligų tyrimams.
Kodėl laiku atliktas tyrimas bei tikslingas venerinių ligų gydymas yra būtinas?
Visos lytiškai plintančios ligos yra pavojingos. Ignoruojant infekciją, ilgainiui sulaukiama rimtų komplikacijų, pavyzdžiui, nevaisingumo, impotencijos arba net ligos perdavimo vaikui. Nelaukite, kol keisti seksualinės sveikatos sutrikimai pradings patys, kreipkitės į medikus ir gaukite profesionalią pagalbą.
Norint išvengti venerinių ligų, pirmiausia, derėtų visų lytinių santykių metu naudoti barjerines apsaugos priemones. Jei asmuo turėjo nesaugių lytinių santykių ir nejaučia jokių galimų simptomų (perštėjimas, kitokios išskyros, nemalonus kvapas, skausmas šlapinantis, maudimas papilvėje, tarpvietėje, moterims – skausmas pilvo šonuose) pasitikrinti vis tiek reikėtų, nes užsikrėtę asmenys dažnai ilgą laiką nejaučia jokių požymių. Jei jaučiamas bent vienas iš paminėtų simptomų į specialistą kreiptis tiesiog būtina, antraip užkrėsite ne tik savo partnerį, bet ir sulauksite dar rimtesnių komplikacijų: sekso sutrikimų, lėtinio uždegimo, nevaisingumo ir kt. Vizito metu gydytojas atliks tyrimus, diagnozuos tikslų susirgimą ir paskirs gydymą.
Susipažinkite plačiau su venerinėmis ligomis: LPL
MŪSŲ PRIVALUMAI
- „Homo Sanus“ klinika įsikūrusi Vilniuje bei dirba nuo 2005-ųjų metų.
- „Homo Sanus“ klinika specializuojasi vyrų ir moterų lytinės sistemos sutrikimų gydyme.
- „Homo Sanus“ privačioje klinikoje pacientams skiriamas reikiamas dėmesys ir tiek laiko, kiek jiems reikia.
- Visi tyrimai paimami klinikoje ir atliekami akredituotose laboratorijose.
- Suprantame, kad mūsų pacientų sveikatos sutrikimai apima itin subtilią gyvenimo sritį, todėl pacientams pageidaujant „Homo Sanus“ klinikoje garantuojamas konfidencialumas ir anonimiškumas.
- Esant poreikiui gydytojas išrašo siuntimą pas kitą specialistą.
Susisiekite su mumis, ir mes Jums padėsime!
Papildoma informacija:
Gydytojas dermatovenerologas turi mokėti diagnozuoti ir gydyti lytiškai plintančias ligas (pagal Lietuvos medicinos normą „GYDYTOJAS DERMATOVENEROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“).